- vėdarinis
- vėdari̇̀nis, vėdari̇̀nė bdv. Vėdari̇̀nė žarnà.
.
.
vėdarinis — vėdarìnis, ė adj. (2) DŽ, NdŽ, KŽ 1. Nj, Alz, Ps, Šts tinkamas vėdarams dėti: Į vėdariniùs grobus prykiša meisos i laiko Užv. Vėdarinès žarnas išmazgoja, druska ištrina, kad nebūtų smarvės Rz. Kaip nueita ta smarvė nu vėdarìnių grobų, tad jau … Dictionary of the Lithuanian Language